The Rake – siaubą keliantis padaras

The Rake – tai padaras apie kurį informacijos nėra daug. Dažniausiai jis apibūdinamas kaip “nuogas žmogus”. Žodis rake – reiškia grėblys. Būtent toks vardas yra duotas šiam sutvėrimui dėl jo ilgų rankų ir pirštų.

Šiais technologiniais laikais, kuomet vaizdo įrašymo priemonės tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, vaizdo įrašų su šiuo padaru smarkiai padaugėjo. Negana to, manoma, kad Žemėje jis gyvena jau daugybe šimtmečių. Pirmasis žinomas pranešimas siekia 12 amžių. Kuomet vieno vienuolyno kronikose buvo aprašytas “keistas, nuogas demonas” gyvenantis miškuose. Jis apibūdinamas taip pat kaip ir šiais laikais. Ilgos plonos galūnės. Tamsoje švytinčios akys, kūnas be plaukų.

Ufologai mano, kad padaras galėtų būti mutacijos pasekmė, tačiau tai nepaaiškina to, kad jį liudininkai mato skirtingose vietose ir skirtingais laikais. Dar vienas padaro sugebėjimas tai jo greitis. Vaizdo įrašuose kuriuose jis buvo užfiksuotas matome, koks jis staigus ir greitas. Žinoma padaras neatrodo piktybinis. Nėra gauta nė vieno pranešimo apie tai, kad Rake užpuolė žmogų. 2011 metais apie šį sutvėrimą buvo pastatytas siaubo filmas.
Dažnai padaras yra tapatinamas su mistiniu Slender Man kuris išgarsėjo po kompiuterinio žaidimo, tačiau pasak internautų tai du skirtingi sutvėrimai.

Nuoroda į 2 Video:
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=iPIC5ABplg0#!
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=smfvAuaLMq8#!

                                                 KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!

Juodosios mišios

Juodosios mišios buvo laikomos ir nepriklausomai nuo šabašo. Jų griebdavosi, kad gautų velnio pagalbą (pavyzdžiui, siekiant prisivilioti kitą žmogų) ir jam įsiteiktų. Tam reikėjo koneveikti ir įžeidinėti Dievą. Kadangi velnias pats savaime neegzistuoja, o tėra dievybes neigimas, taip ir juodosios mišios esti liturgijos priešingybe.

Jas laikydavo koks nors šventikas-renegatas, ir joms būtinai reikėjo gauti šventosios ostijos paplotėlį, kad iš jo galima būtų pasityčioti. Nuogas gulinčios moters kūnas atstodavo altorių. Ji sukryžiuotose rankose laikydavo juodas žvakes. Ant jos krūtines uždėdavo servetėlę su siuvinėtu kryžiumi, ant pilvo pastatydavo monstranciją. Taure buvo statoma tarp krūtų arba tarp kojų. Kad mišios būtų labai sėkmingos (kad demonai atkreiptų į jas dėmesį), būdavo rekomenduojama paaukoti nekaltą būtybę-naujagimį. Komuniją pašventindavo virš moters genitalijų. Be to, kraujas buvo pilamas į taurę, iš kurios gere ir šventikas-renegatas, ir moteris-altorius, šis ritualas baigdavosi jų sueitimi, kartais ir visuotine nuodėme. Buvo manoma, kad lytinis aktas neva turįs privilioti galingus gašlius demonus.

XV amžiuje Gilli de I.avalis, kuris tautos buvo pavadintas Mėlynbarzdžiu, trokšdamas išgauti aukso gamybos paslaptį, paaukojo velniui apie du šimtus berniukų. Po jo arešto pilies požemiuose buvo rasta daugybe vaikų kaukolių ir kaulų.

Liudviko XIV laikais Prancūzijoje gyvenęs šventikas Giburgas ypač dažnai buvo kviečiamas laikyti juodąsias mišias. Tuo tikslu į jį kreipdavosi karaliaus favorite markize Fransuaza de Montcspan. Nebūdama tikra dėl monarcho ištikimybes, markize šitaip bandė apsidrausti. Itin reta to laikmečio graviūra vaizduoja ją gulinčią ant stalo, priešais ją stovi Giburgas ir, laikydamas rankose naujagimį, smeigia į jį peilį. Be to, kraujas teka ant Montcspan kūno.

1680 metais aprašytas įdomus atvejis, kai sąžines kamuojamas pirklys atėjo pas inkvizitorių ir prisipažino užsakęs juodąsias mišias, kad atkreiptų vienos kilmingos damos dėmesį. Atsižvelgę į nuoširdų prisipažinimą ir atgailavimą, teisėjai buvo geri: prieš sudeginant ant laužo, nelaimingąjį įsimylėjėlį įsake pasmaugti.
Įdomu, kad juodosios mišios, kurias užsakydavo vyras, atrodo visiškai kitaip ir sutinkamos retai. Jos gali vykti apskritai be sueities (dvasininko aktas su vyru būtų aiškus iškrypimas, nors ir malonus juodosioms jėgoms). Beje, inkvizicijos archyvuose užfiksuota atvejų, kai specialiai meilės ritualui kviesdavo biseksualias poras ir ceremonija būdavo baigiama visuotine orgija.
Juodosios mišios ir šiais laikais laikomos Europoje, tačiau itin slaptai. Beje, dabar jos neteko savo klaikaus pobūdžio, atliekamos be kraujo praliejimo, pasižymi vien tik cinizmu ir geidulingumu, turint tikslą sužadinti geismą šventvagystėmis ir misticizmu.

                                                        KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!

Oreiviai papuolę į laiko skyles

Daugeliui lakūnų ir kosmonautų teko ne kartą stebėti ir pajusti nepaprastus ir baisius nutikimus už kuriuos daugelis iš jų sumokėjo savo psichine sveikata.
1994 metais, vienas iš rusų kosmonautų, pusmetį padirbėjęs kosminėje stotyje MIR pasakojo draugams, kad skrydžio laiku tiek jis tiek jo porininkas jausdavo fantastinius pojūčius.
Jiems atrodydavo kad jie pavirsta kitais žmonėmis, gyvūnais ir netgi humanoidais. Jie tarsi persikeldavo į kitus matavimus, nežinomas planetas. Pradėdavo kontaktuoti su kažkokiu nežinomu visatos informacijos centru. Apie panašią būklę pasakodavo ir kiti kosmonautai iš kitų kosminių ekipažų, bet nei vienas iš jų nenorėdavo paviešinti šiuos faktus visuomenei. Žinomi atvejai kai laivuose kosmonautai sutikdavo senai mirusių artimųjų fantomus arba pradėdavo bendrauti su žemėje pasilikusių žmonių sielomis.

Tas pats vyksta ir su lėktuvų pilotais. Pavyzdžiui Didžiosios rankos fenomenas.
Pilotui pradeda atrodyti kad šturvalą laiko ne jo, o kažkieno kito nematoma ranka. Amerikiečių KOP vadovybė nagrinėjo šį reikalą ir pasirodė kad 15 proc. pilotų jaučia šį fenomeną. Manoma kad tai dažnai tampa ir aviakatastrofų priežastimi.
Amerikos pilotai Maiklas Bersas ir Džei Filipas baiginėjo skrydį kai netiketai lėktuvą apsiautė pilka migla ir abu pilotai pamatė kad atsidūrė pakankamai keistoje vietoje. Jie tarsi skrido virš žemės kuri pavirto išdeginta akmenine dykuma. Jiems parodė Hirosimos sprogimą, masines Džorštauno sektantų savižudybes, kitas žmonijos tragedijas. Aplink lėktuvą šoko ugniniai rutuliai ir abu pilotai nusprendė kad jie pateko į pragarą.
Kažkokiu būdu jiems opavyko suvaldyti lėktuvą kuris vėl išsilyginęs skrido žydra ramiojo vandenyno padange…
Sudužusių lėktuvų šmėklos ne toks jau retas reiškinys skraidančiuose lėktuvuose. Virš karinio Montroe aerodromo Škotijoje, dažnai pasirodo du vaiduokliai. Vienas iš jų biplanas kuris sudužo 1913 m., o antras eskadrilės vadas kurio lėktuvas sudužo 1942 m. avarijos metu.
Kalbama kad avariją sukėlė mechanikas kuris nekentė vado. Manoma kad jis ieško kaltininko kuriam galėtų atkeršyti už savo pirmalaikę žūtį. Virš Anglijos aerodromo Biggin Hill (kažkada ten buvo KOP bazė) periodiškai pasirodo atrojo pasaulinio karo laikų naikintuvas Spitfaier. Daugybės liudininkų akivaizdoje lektuvas skutamuoju skridimu laksto aplink aerodromą, o kartais net būna girdimas jo variklio darbas.
Specialistai mano kad lėktuvai gali patekti į anomalius “laiko tėkmės sutrikimo taškus”. Būtent tuom jie stengiasi paaiškinti kokiu būdu lėktuvai kartais atsiduria kitame laike arba atsiranda per tūkstančius kilometrų nuo tos vietos, kur jie negalėtų patekti fiziškai.
1960 metais, karo lakūnas Sergejus B. tarnavo tolimuosiuose rytuose. Kartą apskridęs nurodytą karinio poligono zoną, jis neteko valdymo. Prietaisų rodyklės užstrigo viršutinėse padėtyse, o už kabinos gaubto tvyrojo absoliuti migla ir jis atrodo net sekundei prarado sąmonę.
Kada jis atsigavo, variklis jau buvo užgesęs, o lėktuvas greitai smigo žemyn. Jam pavyko katapultuotis. Nusileidęs žemėlapyje jis suirado kad randasi už 700 km nuo savo bazės, nors tai tetruko tik keletą minučių daugiausiai dvi.
Su juo poroje skridęs leitenentas pasakojo kad pastarojo Migas tiesiog akyse dingo iš horizonto. Laimei vėliau lakūną pavyko rasti gūdžioje taigoje.
Kai kada paslaptingi lėktuvai (sveiki ir nepažeisti) pas mus patenka iš praeities. 1996 metais Karakase (Venesuela) nusileido DS-4 su 57 keleivių. Pilotas tiesiog paprašė leidimo nutūpti Karakaso aerouoste. Dispetčerius nustebino senoviška mašinos išvaizda. Pilotas per radiją pranešė jog vykdo čarterinį reisą iš Niujorko į Majamį (Majamis randasi 1800 km nuo Karakaso).
Be to jis pranešė kad jie ten turi nusileisti 9:55 val. ryto, liepos 1955 m. Išgirdęs, kad dabar yra gegužės 21 d. 1996 m., išsigandęs pilotas staigiai atplėšė lektuva nuo pakilimo tako į orą ir išnyko. Vėlesnis tyrimas parodė jog šis lėktuvas su 55 keleivių įgula tikrai dingo be žinios 1955 metais.
Tų pačių metų lapkričio 20 d., keistas lėktuvas nusileido ponios Martos Krauford pievelėje iškyšulio Saunt-fortlend rajone (Anglija). Iš kabinos išlipo uniformuotas jaunas kariškis ir paklause ponios kur jis atsidūrė. Jai pasirodė jog jis serga todė pakvietė jį į namus ir iškvietė jam gydytoją.
Pilotas pareiškė jog jis yra Džonas E. Houkeris ir yra JAV KOP leitenantas kurį atakos metu numušė vokiečių naikintuvas virš Belgijos. Daugiau jis nieko sakė neatsimenąs.
Mašina pasirodė besantis Naikintuvas “Kertis” joje matėsi kulkodsvaidžio padarytos skylės. Pilotas buvo patalpintas į psichiatrinę ligoninę, o mašiną kažkur išsivežė kariškiai.
2002 m. pabaigoje, įvyko dar vienas inicidentas Aerouoste Baka-Raton (JAV, Florida), kai ten nusileido nedidelis vienmotoris lėktuvėlis (senovinės REDFORD-ROUZ markės). Jį pilotavo labai sena moteris. Ji pasivadino Biuldoi Xenderson, pareiškė jog jai 20 metų ir ji lakūne vykdžiusi treniruojamaji skrydį 1923 metais.
Xenderson pranešė, kad skrydžio metu ji pateko į rūko juostą ir pasukusi atgal nesugebėjo pažinti ankstesnių vietų, todėl jai teko leistis pirmame pasitaikiusiame aerodrome.
Keistą senutę pradėjo tyrinėti psichiatras ir pasirodė jog ji neatsimena nei vieno įvykio įvykusio po 1923 metų.

                                        KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!

Interviu su ateiviu (3 DALIS)

Nuoroda į 2 dalį:
http://www.neisaiskintireiskiniai.blogspot.com/2013/04/interviu-su-ateiviu-2-dalis.html

Klausimas: Jūs minėjote karą kuris vyko tarp ateivių prieš 65 milijonus metų. Tai atsitiko daug anksčiau nei jūsų rūšis tapo mąstanti (tai, kaip aš supratau). Iš kur pas jūs tiek daug žinių apie pirmąjį karą ir jūsų pačių evoliuciją?

Atsakymas: Tai geras klausimas. Daug geresnis nei prieš tai. Mūsų žinios apie pirmąjį karą pilnumoje ateina iš senovinio artefakto, kurį prieš 16.000 metų rado mūsų archeologai, žemyne kurį jus šiuo metu vadinate „Šiaurės Amerika”. Jie rado apvalią plokštę, kurios skersmuo pagal jūsų skaičiavimus atitinka 47 centimetrus. Plokštė buvo pagaminta iš net mums nežinomos magnetinės medžiagos ir jos viduje buvo įmontuota kita plokštė kristalinė, į kurios molekulinę struktūrą buvo įkoduotas milžiniškas kiekis informacijos. Tą atminties plokštę pagamino paskutiniai po sprogimo išlikę gyvi žmonių rasės atstovai iš „Procyono” ir tai buvo prieš 65 milijonus metų, bet plokštė buvo visiškai sveika kai mes ją radome.

Mūsų mokslininkai sugebėjo iškoduoti visą informaciją ir taip mes sužinojome apie įvykius kurie vyko gilioje senovėje ir kurie privedė prie dinozaurų išnykimo. Lėkštėje buvo informacija apie abi rūšis, bet daugiausiai apie humanoidus ir apie įvykius ir ginklus įskaitant ir panaudotą bombą. Taip pat buvo aprašyti gyvūnai ir Saurians rūšis tuo metu gyvenusi Žemėje, įskaitant ir mūsų protėvius.

Klausimas: Kas atsitiko ateiviams?

Atsakymas: Tiksliai mes nežinome. Žemėje išgyvenę humanoidai žinoma išmirė per kelis ateinančius metus po bombos sprogimo kaip ir kiti panašūs į juos, o reptilijos (tiek kiek mums žinoma) į Žemę negrįžo. Kas liečia reptilijas visai įmanoma, kad jiems fiziškai pasidarė neįmanoma grįžti kadangi tie burbulai (kaip aš juos pavadinau) tarp išmatavimų kartais juda keisdami savo išsidėstymą. Dar yra teorija, kad ta rūšis per milijonus metų nustojo egzistavusi.

Klausimas: Kaip gali būti, kad mūsų šiuolaikiniai mokslininkai neranda jokių pėdsakų, nei jūsų kaulų-skeletų liekanų jeigu jūs tikrai gyvenate Žemėje tokį ilgą laikotarpį? Mes radome daug primityvių dinozaurų skeletų, bet nei vieno išsivysčiusios reptilijos su didesne kaukole ar ranka su nykščiu apie kokią jūs pasakojote.

Atsakymas: Taip jūs radote, bet jūsų „genialūs” mokslininkai nesugeba pilnai ir teisingai skeletų atkurti nes jie bando atkurti reptilijas kaip gyvūnus o ne protingas būtybes. Jums pasirodytu juokinga jei sužinotumėte kiek jūsų muziejuose Saurian skeletų neteisingai atkurti į gyvūnus kurie niekada neegzistavo. Jūs naudojate kaulus kurie nesiderina tarpusavyje o jei jums kokio trūksta tai patys pagaminate jį dirbtiniu būdu. Daugelis jūsų mokslininkų tai žino, bet jie nenori tai viešinti kadangi negali to paaiškinti, teigdami, kad kai kurių kaulų tiesiog trūksta ir, kad jų sukurta konstrukcija yra teisinga. Daugelis mūsų kaulų buvo panaudoti atkuriant Iguanodonus, pavyzdžiui rankos su nykščiu (pažiūrėk muziejuose ir suprasi, kad aš teisi.) Mokslininkai, šalyje kurią jūs vadinate Amerika, sėkmingai atkūrė teisingą mūsų skeletą, prieš kelis metus, bet vyriausybė (kuri žino apie mūsų egzistavimą) jį konfiskavo. Dėl to kaip mes gyvename (ir gyvenome tūkstančius metų) visiškai po žeme, jūs ir nerasite mūsų liekanų ar skeletų.

Klausimas: Kartais jūs minite požeminius miestus su dirbtine saulės šviesa. Ar tai reikštu, kad Žemė yra tuščiavidurė su antra saule viduje?

Atsakymas: Ne, Žemė nėra visiškai tuščiavidurė ir jos viduje nėra antros saulės. Šios žinios yra juokingos ir tai fiziškai neįmanoma, net jūs turėtumėt būti pakankamai protingi, kad netikėtumėt tokiais dalykais. Ar jūs įsivaizduojate kokios masės saulė turi būti, kad galėtu generuoti energiją ir šviesą? Ar tikrai galėtumėt įsivaizduoti mažą veikiančią saule planetos viduje? Kai aš kalbu apie požeminę gyvenvietę, turiu omeny plačią urvų sistemą. Urvai, kuriuos atradote netoli paviršiaus nei iš tolo neprilygsta tiems milžiniškiems urvams kurie yra gyliai po žeme (nuo 2000 iki 8000 metrų gylyje, pagal jūsų matavimo sistemą) kurie sujungti su paviršiumi įvairiais tuneliais ir mažesniais urvais. Mes gyvename dideliuose ir pažangiuose miestuose kurie pastatyti gyliai po žeme. Didžiausios mūsų susibūrimo vietos randasi po Antarktida, vidurio Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje.

Kai aš kalbu apie dirbtinę saulės šviesą tai neturiu omeny tikros saulės, bet visokiausių rūšių technologinius šviesos šaltinius (taip pat ir gravitacinius) kurie apšviečia urvus ir tunelius. Kiekviename mieste mes turime vietas kur skleidžiama stipri ultravioletinė šviesa. Tokias vietas mes naudojame savo kraujo sušildymui. Taip pat yra vietų ir paviršiuje, kurias mes naudojame tokiam pačiam tikslui. Tai vietos toli nuo žmonių, daugiausia Amerikoje ir Australijoje.

Klausimas: Kur mes galime rasti tokias įėjimo į urvus vietas?

Atsakymas; Ar tu tikrai manai, kad aš nurodysiu tikslias vietas. Jei norėsi rasti tokia vietą turėsi ieškoti jos pats, bet aš nepatarčiau to daryti. Kai prieš keturias dienas aš atėjau į paviršių tai pasinaudojau įėjimu kuris yra už 300 kilometrų į šiaurę nuo čia, prie didelio ežero, bet aš nemanau, kad tu sugebėtum jį rasti. Šioje pasaulio dalyje yra tik keli įėjimai, kiti dar šiauriau ir vienas labiau į rytus. Nedidelis patarimas jums: jeigu atsidursite nedideliame urve ar tunelyje, kuris atrodo kaip dirbtinai iškastas ar panašus į šachtą ir kuo toliau tuo sienos atrodys lygesnės o iš vidaus jausite einanti šiltą orą arba išgirsite silpną ventiliacinės įrangos darbo garsą, ieškokite lygios dirbtinės sienos su pilkom metalinėmis durimis. Jeigu jums pavyks tas duris atidaryti (dėl ko aš labai abejoju) jūs atsidurtumėt apvalioje patalpoje su ventiliacine įranga ir liftais į požemį. Tai greičiausiai bus įėjimas į mūsų pasaulį. Jei jums pavyko pasiekti tokia vietą žinokite, kad mes jūs matome. Jeigu jūs įėjote į tokią apvalią patalpa, tai jums geruoju tikrai nesibaigs, bet jeigu jūs jau esate čia, ieškokite ant sienų reptilijos ženklo, dažniausiai jie būna du. Jeigu ženklų nėra arba jie kitokie, greičiausiai jums nepasisekė dar labiau, nei jūs galite įsivaizduoti, kadangi ne visi požeminiai urvai priklauso mūsų rūšiai. Kai kurie nauji tuneliai yra valdomi ateivių ir jie tikrai nėra jums draugiški. Mano patarimas: jei atsidursite tokiam įrengime po žeme, bėkite iš ten kaip galima greičiau.

Klausimas: Anksčiau minėjai, kad naudojiesi vardu „Lacerta” kai būni tarp žmonių ir, kad tau patinka būti saulėje Žemės paviršiuje. Bet kaip tu gali būti tarp žmonių, tu neatrodai kaip mes, kiekvienas iš karto pastebėtu skirtumus. Kodėl niekas niekada nematė tokių kaip jūs ir neaprašė jei jūs gyvenate tarp mūsų visą tą laiką. Ar gali tai paaiškinti?

Atsakymas: Pirmiausiai tai mano rūšis buvo ne tik matoma ir aprašyta, bet netgi mus garbino kaip Dievus jūsų primityvioj praeity. Apie mus rašo netgi Biblijoje. Jūs galite rasti mūsų apibūdinimus ir netgi piešinius įvairiose šventyklose, labiausiai pietų Amerikos kontinente. Taip vadinami „protingi” žmonės iš Indijos ir iš Azijos kalnų daug kartų aprašė mus savo knygose taip pat su kitais „protingais” žmonėmis iš Afrikos kontinento. Manau mes daugiausiai aprašoma, ne žmonių rūšis (neskaitant „Illojiim”) jūsų istorijoje. Jei netiki pasidomėk savo istorija ir pamatysi, kad aš sakau tiesą. Jūsų „didieji mokslininkai” mūsų egzistavimą vadina tik prietarais o šiuolaikiniai „protingi” žmonės pamiršo apie mūsų egzistavimą praeityje.

Net dabar žmonės mus dažnai mato taip kaip mes iš tiesu atrodome, žemės paviršiuje arba šalia įėjimų į urvus ir tuneliuose, bet deja jūsų informacinės priemonės nepriima pranešimų iš tokių „bepročių” nelaikydami jų rimtais (o mums tai tik išeina į naudą ir tai yra priežastis kodėl mes kartais leidžiame mus matyti.) Kai kurie iš mūsų tiesiogiai bendradarbiauja su jūsų mokslininkais ir politikais, bet tai yra laikoma paslaptyje (top secret – kaip jūs pavadintumėt) ir niekas iš paprastų žmonių to nežino. Šis bendradarbiavimas daugiausiai vyksta dėl artėjančio karo su ateiviais ir mūsų pagalbos šiame kare.

Bet taip pat yra ir kitas paaiškinimas kodėl mes galime būti tarp jūsų ir kodėl mūsų nemato. Tai ir vėl gali pasirodyti neįtikėtina ir netgi šokiruoti, bet kadangi tu paklausei, aš bandysiu paaiškinti. Aš jau tau minėjau, kad mes turime labiau ištobulintus protinius sugebėjimus nei jūsų rūšis ir sakydama „labiau tobulus” turiu omeny, kad mes galime naudotis telepatija ir telekineze nuo pat mūsų gimimo dienos (iš tiesu vaikas su mama pirmus mėnesius po gimimo bendrauja telepatiškai) be jokių specialių treniruočių. Mūsų smegenų struktūra šiek tiek skiriasi nuo jūsų ir mūsų hipofizė didesnė ir labiau aktyvi nei jūsų, ypač kai mes būname saulės šviesoje. Mūsų proto sugebėjimai yra daug stipresni nei jūsų, bet gerokai silpnesni nei tu ateivių šioje planetoje, kurie sugeba judėti per „išmatavimų burbulus”.

Aš niekada nebuvau labai stipri tuose proto sugebėjimuose, bet mes visi turime šiuos sugebėjimus ir galime naudoti juos ne tik savo apsisaugojimui, bet ir puolimui.

Kai mes esame paviršiuje ir susitinkame žmones (pavienius ar grupes, tai neturi reikšmės, jūsų visų protas taip kaip vieno), mes sugebame telepatiškai perduoti komandą „Matyk mus kaip vieną iš savų” ir silpnas žmonių protas priima šią komanda nesipriešindamas ir jūs matote mus (nors mes ir atrodome kitaip) kaip normalius žmones. Aš dariau tai daug kartų ir jūsų silpnas protas mato mane kaip rudaplaukę, gana patrauklią moterį, kadangi aš sukūriau tokio tipo vaizdą savo galvoje ir galiu jį perduoti jums be jokių problemų. Žinoma man prireikė šiek tiek laiko, kad išmokčiau tuo teisingai naudotis, bet dabar tai veikia automatiškai ir kai aš vaikštau tarp daugybės žmonių, niekas negali manęs pažinti. Yra paprastas jungiklis (matykite mus taip kaip mes atrodome/matykite mus taip kaip mes norime, kad mus matytumėt) Tas jungiklis jūsų sąmonėje ir jis ten buvo patalpintas tuo metu kai „Illojiimai” jūs sukūrė. Tuo jungikliu naudojasi ir kitos ateivių rasės. Tai net lengviau nei jūs galite įsivaizduoti. Kai vyksta ateivių susitikimai su žmonėmis, jie visada pasinaudoja tuo jungtuku. Kai aš pirmą kartą susitikau su E.F. jis taip pat mane matė kaip normalią moterį ir aš pamenu kaip jis išsigando kai aš jam atskleidžiau savo tikrąją išvaizdą.

Klausimas: Ar tu nori pasakyti, kad dabar galėtum mane įtikinti, kad aš kalbu su normalia moterimi o ne su reptilija kokia aš tave matau?

Atsakymas: Tikriausiai, bet manau šiuo atveju tai nesuveiktu. Kai kažkas tiki, kad turi matyti moterį o ne mane aš galiu tai padaryti su jo protu be problemų (netgi su didelėm grupėm žmonių) kadangi niekas nesitiki pamatyti reptiliją. Bet aš jau leidau tavo protui pamatyti mane taip kaip aš iš tiesų atrodau nuo pat mūsų pirmo susitikimo ir aš nebandžiau jo apgauti, todėl tu žinai, kad aš nesu moteris. Jei aš dabar pabandyčiau tai pakeisti, manau tai privestu prie absoliučios sumaišties tavo galvoje ir tu tikriausiai net prarastum sąmonę o aš nenoriu tau pakenkti. Kaip jau sakiau man neypatingai gerai sekasi tokie dalykai.

Klausimas: Ar tu gali ir nužudyti su šitais sugebėjimais?

Atsakymas: Taip, bet tai draudžiama. Bet tai nereiškia, kad tai nebuvo daroma.

Klausimas: Ar abi lytys turi tokius sugebėjimus?

Atsakymas: Taip.

Klausimas: O kas liečia nuotraukas? Kaip jūs atrodote nuotraukose?

Atsakymas: Tai kvailas klausimas. Nuotraukose aš atrodau kaip normali reptilija nes aš negaliu įtakoti nei nuotraukos nei foto aparato, tik fotografo protą. Jei mane nufotografuotu, tai padarę nuotrauką pamatytu mane taip kaip aš iš tiesų atrodau. Tai yra priežastis kodėl mums neleidžiama būti nufilmuotiems arba nufotografuotiems ir mes privalome vengti kamerų bet kokiu būdu kai būname paviršiuje, o tai yra labai sudėtinga ir žinoma mes kartais patenkame į kadrą mums nežinant. Kartais jūsų slaptosios tarnybos daro tai specialiai.

                                                          KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!

Interviu su ateiviu (2 DALIS)

SPAUSK ČIA JEI NORI PERSKAITYTI 1 DALĮ

http://www.neisaiskintireiskiniai.blogspot.com/2013/04/interviu-su-ateiviu-1-dalis.html

Klausimas: Jūs paminėjot kitus, artimus jūsų vardui. Ar tai jūsų šeima?

Ne. Jūs tai pavadintumėt „šeima”, bet tuo žodžiu jūs vadinate tik tuos kurie genetiškai jums artimi, kaip tėvas, mama ir vaikas. Kaip aš jau minėjau mūsų vardas labai sudėtingas. Dalis mūsų vardo priklauso tik mums ir nėra nei vieno kito su panašiu, bet dalis vardo, jo vidurys, nusako kokiai „šeimai” mes priklausome (aš turiu naudoti žodį „šeima” nes jūs savo žodynuose neturite nieko tinkamesnio). Tai nereiškia, kad mes giminingi genetiškai, kadangi tos grupės gana didelės, juose nuo 40 iki 70 asmenų. Žinoma ryšys su tėvu ir motina yra stipriausias, bet man būtu labai sunku nupasakoti visą mūsų labai seną ir sudėtingą socialinę sistemą, kad suprastumėt tam reikėtu daug valandų vien tik įvadui. Gal mes galėtume susitikti kitą kartą ir jeigu bus poreikis aš bandyčiau visą tai paaiškinti.

Klausimas: Ar jūs turite uodegą, kaip kitos reptilijos?

Atsakymas: O ar jūs matote ją? Ne mes neturime jokios matomos uodegos. Jei pažiūrėsite į mūsų skeletą, matosi tik nedidelis apvalumas stuburo pabaigoje. Tai nereikalingas mūsų protėvių palikimas. Mūsų embrionai pirmuose vystymosi mėnesiuose turi uodegą, bet jos dingsta prieš gimstant. Uodegos reikalingos tik primityvioms rūšims, kurios vaikščiodamos ant dviejų kojų, tokiu būdu palaiko pusiausvyrą. Mūsų skeletai per ilgą evoliuciją pasikeitė ir dabar atrodo beveik kaip jūsų.

Klausimas: Jūs minėjote, kad gimstate kitaip nei mes. Ar jūs dedate kiaušinius?

Atsakymas: Taip, bet ne taip kaip jūsų paukščiai ar primityvios reptilijos. Faktiškai embrionas auga baltyminiame skystyje, motinos gimdoje, bet yra ir ovalo formos kreidinis plonas apvalkalas, kuris užpildo visą gimdą. Ruošiantis gimdyti, kiaušinis paspaudus išeina pro makštį. Po kelių minučių vaikelis išeina iš to kiaušinio pats, tam pasinaudoja tais dviem rageliai ant vidurinių pirštų krumplių, kad prasidraskytu kevalą ir atliktu pirmą įkvėpimą. Mūsų naujagimis nėra toks didelis kaip pas jus. Jis siekia 30 cm. Kiaušinis 40 cm.

Klausimas: Ką gali papasakoti apie savo kūno temperatūrą?

Atsakymas: Mes ne žinduoliai ir mūsų kūno temperatūra priklauso nuo mus supančios aplinkos temperatūros. Jei paliesite mano ranką, pajusite kad ji žymiai šaltesnė nei jūsų. Mūsų temperatūra svyruoja 30-33 laipsnių ribose, bet po to kai pasišildome saulėje, ji siekia 40 laipsnių. Tai suaktyvina visą organizmo veiklą. Tai tas pats kaip jums užsiiminėti intymiais veiksmais, mes gauname didžiausią malonumą. Mes taip pat mėgstame plaukioti šiltame vandenyje ar kituose skysčiuose, kad pakelti savo kūno temperatūrą. Pabuvus keletą valandų pavėsyje mūsų temperatūra vėl tampa 30-33. Tai nėra mums kenksminga, bet geriau jaučiamės po saule.

Klausimas: Ką jūs valgote?

Atsakymas: Aplamai tai tą patį ką ir jūs: augalus, vaisius, daržoves, tam tikros rūšies grybus iš požeminių ūkių. Taip pat mes valgome kai kurias būtybes ar jų dalis, kurios jums yra nuodingos.

Pagrindinis skirtumas tarp jūsų ir mūsų yra tas, kad mes turime valgyti žalią mėsą, kadangi mūsų kūnas reikalauja baltymų. Mes negalime egzistuoti kaip visiški vegetarai, nes mūsų organizmas nustotu funkcionuoti ir mes mirtume jau po kelių savaičių, gal mėnesių jei nevalgytume mėsos.

Daugelis iš mūsų valgo žalią mėsą ir panašius dalykus, nors asmeniškai man labiau patinka virta, taip pat mėgstu tokius vaisius kaip obuoliai ir apelsinai.

Klausimas: Ar galite man papasakoti ką nors apie jūsų rūšies istoriją ir vystymosi evoliuciją? Kokio amžiaus jūsų rūšis? Ar jūs išsivystėte iš primityvių roplių?

Atsakymas: O, tai labai ilga ir sudėtinga istorija ir tai pasirodys jums visiškai neįtikėtina, bet tai visiška tiesa. Aš pasistengsiu paaiškinti trumpai.

Maždaug prieš 65 milijonus metų, daugelis iš mūsų neišsivysčiusių protėvių iš dinozaurų rasės išmirė per globalinį kataklizmą. To priežastis nebuvo natūrali katastrofa – asteroido susidūrimas su Žeme (jūsų mokslininkai taip manydami yra neteisūs) bet karas tarp dviejų nežemiškų civilizacijų, kuris vyko aukštai planetos atmosferoje ir orbitoje.

Remiantis mūsų ribotomis žiniomis tai buvo pirmasis ateivių karas Žemės planetoje, bet toli gražu ne paskutinis ir dar vienas karas nusimato netolimoj ateity, tuo tarpu kai šaltasis karas (kaip jūs jį vadinate) tarp ateivių vyksta paskutinius 73 metus.

Oponentai šiame 65 milijonų metų senumo kare buvo dvi išsivysčiusios nežemiškų civilizacijų rasės, kurių vardai ir vėl yra paprasčiausiai neištariami jūsų kalboje. Aš galiu juos ištarti, bet tai pažeistu jūsų ausų būgnelius jei padaryčiau tai originaliu būdu.

Viena rasė buvo humanoidai, kaip jūsų rūšis, bet daug vyresnė. Ji iš šitos visatos, iš Saulės sistemos žvaigždyno, kuri jūs savo žemėlapiuose vadinate „Procyon”. Kita rūšis, apie kurią mes žinome ne tiek daug, buvo reptilijų rūšis, bet ji neturi nieko bendro su mumis, kadangi mes išsivystėme iš vietinių Saurians be išorinės įtakos, neskaitant tam tikro mūsų pačiu genetinio pasitobulinimo, bet apie tai vėliau. Pažengusi reptilijų rasė atvyko ne iš šios visatos, bet iš, hm….kaip čia jums paaiškinus… Jūsų mokslininkai lyg šiol nesupranta tikros visatos struktūros, kadangi jūsų nelogiškas protas nesugeba matyti paprasčiausių dalykų ir remiasi klaidingais matematiniais skaičiavimais. Tai yra jūsų rūšies genetinio programavimo dalis apie kurią aš papasakosiu vėliau. Leiskite man pasakyti, kad jūsų supratimas apie visatą toks, koks buvo prieš 500 metų.

Pabandysiu panaudoti jums suprantamą terminą: kita rūšis atėjo ne iš šitos visatos, bet iš kito „burbulo” putoje iš kurios sudaryta visa kūrinija. Jūs pavadintumėt tai kitu išmatavimu, bet tai neteisingas žodis, jūs aplamai klaidingai suprantate net tai kas yra kita dimensija.

Faktas, kurį jums reikėtu prisiminti yra tas, kad labiau pažengusios rūšys sugeba keliauti per „burbulus” persikeldami iš vieno į kitą, naudodami, kaip jūs tai pavadintumėte, kvantines technologijas, bet kartais jos tai daro naudodamos vien tik savo protą (mano rūšis taip pat turi išvystytus protinius sugebėjimus lyginant su jūsų rūšimi) bet mes nesugebame pereiti iš vieno burbulo į kitą be technologijų pagalbos. Kiti gyvenantys šioje planetoje tai sugeba ir jums tai atrodo kaip stebuklai, lygiai kaip tai atrodė ir jūsų protėviams.(Virgio trigrašis: moka ir mūsų žmonės, pavyzdžiui akademikas N.Levašovas ir be jokios technikos, protinių sugebėjimų būdu kaip čia išsireiškė)

Bet grįžkime prie mūsų istorijos. Pirmoji rūšis (humanoidai) atskrido į Žemę apie 150 metų anksčiau už reptilijas ir įkūrė čia kelias kolonijas tada egzistavusiuose kontinentuose. Buvo įkurta gana didelė gyvenvietė vietovėje, kurią jūs šiuo metu vadinate „Antarktida” ir dar viena kontinente kuris šiuo metu vadinamas „Azija”. Tie žmonės gyveno, kartu su į gyvūnus panašiais Saurians, be jokių problemų.

Kai išsivysčiusi reptilijų rūšis taip pat atvyko į šią planetą, humanoidai iš „Procyono” bandė bendrauti taikingai, bet jiems tai nepavyko ir po kelių mėnesių prasidėjo karas. Turi suprasti, kad abi rūšys domėjosi šia jauna planeta ne dėl jos biologijos ar neišsivysčiusių jos gyventojų, bet tik dėl vienos priežasties: žaliavos, labiausiai vario. Kad suprastum priežastį turi žinoti, kad varis yra labai svarbi žaliava kai kurioms išsivysčiusioms rūšims, netgi šiandien, kadangi jisai junginyje su nepatvariomis medžiagomis sukuria naujas stabilias medžiagas, kai jis yra paveikiamas aukšto dažnio elektromagnetine iškrova, nustačius teisingą kampą ir apšvitinus stipriu branduolinės radiacijos lauku ir toms energijoms paveikiant vienai kitą. Tokio tipo vario lydinys su kitom medžiagom, atliktas stipriame magnetiniame-radiaciniame lauke gali sukurti ypatingo tipo ir stiprumo jėgos lauką, kuris labai naudingas įvairiems technologiniams sprendimams (bet tai yra ypatingai sudėtinga formulė, kurios jūs neatrasite dėl savo primityvaus proto). Abiem rūšimis reikėjo Žemės vario atsargų ir dėl to jos pradėjo neilgai trunkanti karą, kuris vyko ne tik pačioje planetoje, bet ir jos orbitoje ir atmosferoje. Pradžioje atrodė, kad humanoidai laimi, bet paskutinėje kovoje reptilijos nusprendė panaudoti eksperimentinį ginklą – bombą, kuri turėjo sunaikinti visą gyvybę planetoje, bet nepaliesti vertingų žaliavų ir vario atsargų.

Bomba buvo paleista iš kosmoso į vietą, kurią jūs šiandien vadintumėt „Centrine Amerika”. Kadangi ji sprogo vandenyne įvyko nenumatytas susijungimas su vandeniliu ir rezultatas buvo visai ne toks kokio tikėjosi reptilijos. Sprogimas buvo per daug galingas. Mirtina radiacija, milžiniškas kiekis anglies dvideginio ir branduolinė žiema kuri tesėsi beveik 200 metų buvo viso to rezultatas.

Dauguma humanoidų žuvo o reptilijos prarado susidomėjimą planeta dėl net mums nežinomų priežasčių – galbūt dėl radiacijos. Žemė buvo palikta likimo valiai o visa kas gyva jos paviršiuje – žuvo. Beje viena iš bombos pasekmių buvo įvairių elementų nuosėdos planetos paviršiuje, vienas iš jų buvo Iridis. Jūsų šiandieniniai mokslininkai mano, kad Iridis dirvožemyje atsirado kai Žemė susidūrė su asteroidu, dėl kurio išmirė dinozaurai. Tai netiesa, bet iš kur jums žinoti.

Ir taip, dauguma dinozaurų išmirė, ne dėl sprogimo, bet dėka viso to kas sekė po karo, labiausiai dėl branduolinės žiemos ir radioaktyvių nuosėdų. Beveik visi dinozaurai ir reptilijos išmirė per ateinančius 20 metų. Kai kurie iš jų gyvenantys vandenynuose sugebėjo išgyventi dar apie 200-300 metų, bet vėliau išmirė ir jie kadangi pasikeitė klimatas. Nors branduolinė žiema po 200 metų pasibaigė, Žemėje buvo gerokai šalčiau nei anksčiau.

Nežiūrint į kataklizmus, kai kurios rūšys sugebėjo išgyventi: žuvys (kaip rykliai) kai kurie paukščiai ir keisti išsigimę žinduoliai, įvairios reptilijos, kaip krokodilai ir maži, bet išsivystę dinozaurai, kuriuos jūs šiuo metu vadinate – Tiranozaurais.

Ši naujoji reptilija vaikščiojo ant dviejų kojų ir atrodė panašiai kaip mūsų atkurtasis Iguanodonas, bet buvo mažesnė, apie1.5 metro, turėjo kai kurias humanoidų savybes, kitokią kaulų struktūrą, didesnę kaukolę ir smegenis, kitokius organus, virškinimo sistemą ir ranką su nykščiu ir galėjo suimti daiktus. Jų smegenų struktūra buvo geresnė ir jie turėjo akis visai kaip mūsų. Tai buvo mūsų tiesioginis protėvis. Yra teorija, kad radiacija privedė prie šitos rūšies mutacijos, bet tai neįrodyta. Šis į žmogų panašus dinozauras vystėsi sekančius 30 milijonų metų (kaip aš sakiau anksčiau, rūšims reikia daug daugiau laiko evoliucijai, nei jūs galite įsivaizduoti) ir tik jūsų atveju tai buvo dirbtinai pagreitinta. Tos būtybės buvo pakankamai protingos, kad neišmirtu per kelis milijonus metų, kadangi jos išmoko keisti savo įpročius, gyveno urvuose, kad nebūtu šaltame ore, išmoko naudotis primityviais įrankiais ir svarbiausia naudoti ugnį, kad galėtu sušildyti savo kraują kas mūsų rūšiai yra labai svarbu. Per kitus 20 milijonų metų ši rūšis pasidalino į 27 porūšis ir tarp jų vyko daug primityvių karų dėl dominavimo.

Pasirodo gamta nebuvo labai draugiška mūsų rūšiai ir 24 iš 27 porūšių išnyko evoliucijos eigoje, kadangi jų organizmas ir protas nebuvo pakankamai gerai išsivystęs, kad išgyventu ir pagrindinė to priežastis buvo ta, kad jie nesugebėjo keisti savo kraujo temperatūros jeigu pasikeisdavo klimatas. 50 milijonų metų po karo kai išnyko dinozaurai, tik 3 dabar jau technologiškai pažengusios reptilijų rūšys liko planetoje su visais kitais gyvūnais. Vėliau natūralus ir dirbtinis kryžminimas sujungė visas tris rūšis į vieną ir dėka išrasto genetinio modifikavimo mes sugebėjome sunaikinti geną kuris mus skirdavo į porūšis. Mes tikime, kad tai ir buvo laikas kai mūsų pagrindinė reptilijų rūšis, tokia kokią tu matai mane šiandien, buvo sukurta per genetinius modifikavimus. Tai buvo maždaug prieš 10 milijonų metų ir mūsų evoliucija tuo metu beveik sustojo neskaitant nedidelių patobulinimų ateityje.

Kaip matai, mes esame labai sena rasė lyginant su jumis, kurie tuo metu karstėsi po medžius kaip maži į beždžiones panašūs gyvūnai, tuo metu kai mes kūrėme technologijas ir kolonizavome kitas planetas šioje sistemoje, statėme didžiulius miestus (kurie per amžius pradingo be pėdsakų) ir manipuliavome su savo genais tuo tarpu kai jūs dar buvot tik beždžionės.

Prieš 10 milijonų metų mažosios beždžionės pradėjo augti, ir jos nusileido iš medžių ant žemės (ir vėl dėl to, kad pasikeitė klimatas – ypač taip vadinamam Afrikos žemyne). Bet jie vystėsi labai lėtai, kaip tai yra normalu žinduoliams ir jei nieko neeilinio nebūtu nutikę jūsų rūšiai, mes negalėtume sėdėti dabar čia ir kalbėtis, nes aš sėdėčiau savo patogiame, moderniame name o jūs sėdėtumėt savo urvuose apsirengę kailiais ir bandytumėt atspėti ugnies paslaptį arba galbūt sėdėtumėt viename iš mūsų zoologijos sodų. Bet aplinkybės pasisuko kitaip, ir dabar jūs manote, kad esate tobulybės viršūnėje ir galite sėdėti moderniuose namuose, o mes turime slėptis ir gyventi po žeme ir atokiose vietovėse. Maždaug prieš 1,5 milijonų metų, kita ateivių rūšis atvyko į Žemę (ji, kad ir kaip keista, buvo pirmoji humanoidų rūšis per daugiau nei 60 milijonų metų. Tai dar labiau stebintu, jei jūs žinotumėt, kiek skirtingų rūšių yra čia šiandien.) Ši humanoidų rūšis – kuriuos jus vadinate “Illojiim” šiandien – mūsų nuostabai domėjosi ne žaliava ir variu, bet neišsivysčiusiomis beždžionėm. Nepaisant mūsų buvimo šioje planetoje, ateiviai nusprendė padėti beždžionėms vystytis šiek tiek greičiau, kad galėtu pasinaudoti jomis kaip vergų rase savo ateities karuose. Jūsų rūšies likimas mums nebuvo labai svarbus , bet mums nepatiko Illojiimų buvimas mūsų planetoje, ir jiems nelabai patiko mūsų buvimas jų naujame “galaktikos zoologijos sode” ir todėl tai buvo priežastis kilusio karo tarp mūsų ir jų. Jūs galite pasiskaityti apie tą karą knygoje, kurią jūs vadinate “Biblija”, kurioje jis aprašytas gana keista forma. Tikroji tiesa yra labai ilgas ir sudėtingas pasakojimas. Ar galiu tęsti?

Klausimas: Ne, ne dabar. Aš pasižymėjau šiek tiek apie jūsų istoriją, ir dabar aš turiu keletą klausimų. Visų pirma, jūs apimate labai platų laikotarpį. Jūs sakote, kad jūsų primityvūs protėviai gyveno kartu su dinozaurais, išgyveno – kaip jūs pavadinote – dirbtinę katastrofą ir išsivystė per 40 milijonų metų, o savo evoliuciją baigė prieš 10 milijonų metų. Tai skamba per daug neįtikėtinai. Ką galite apie tai pasakyti?

Atsakymas: Aš suprantu, kad tai jums skamba nesuprantamai, nes jūs jauna, genetiškai sukurta rasė. Jūsų istorijos horizontas tik už kelių tūkstančių metų ir jums atrodo, kad taip ir turi būti. Bet taip nėra. Tai neįmanoma. Jūsų užprogramuotas protas visiškai nepajėgus suvokti tokios plačios laiko juostos. Mūsų evoliucija jums gali pasirodyti neįtikėtinai ilga, bet tai yra normalu. Prisiminkite, keli iš jūsų protėvių vystėsi kartu su dinozaurais, išgyvenę bombos sprogimą kaip ir mes. Jie vystėsi lėtai, milijonus metu pasidalindami į įvairias porūšis, kai kurie tapdami didesniais, kiti mažesniais ir tai yra kūno evoliucija. Bet tai neliečia proto ir išminties. Jie paprasčiausi gyvuliai. Žinduoliai vystosi 150 milijonų metų ir tik per paskutinius 2 milijonus metų jie ištobulina savo protą ir mastymą. O jūs sukurti per tokį trumpą laikotarpį manote, kad tai padarė gamta ? 148 milijonai metų yra normali kūno evoliucija ir dar 2 milijonai metų, kad tapti mastančiais, tokiais kaip jūs. Paklausk savęs. Ar tikrai manai, kad jūsų evoliucija buvo natūrali ? Tada jūsų rūšis dar labiau neišmananti nei aš galvojau. Ne mes išsivystėme neteisingai, bet jūs.

3 DALIES NUORODA:
http://www.neisaiskintireiskiniai.blogspot.com/2013/04/interviu-su-ateiviu-3-dalis.html

---------------------------------------------------------------------------------->

KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!