Ar sapnas gali tapti žmogaus režisuojamu filmu?

Ar sapnai gali būti kontroliuojami? Ar įmanoma paveikti jų eigą? Yra tokių, kurie teigia, jog tai ne tik įmanoma, bet gana lengvai išmokstama. Apie sąmoningus arba lucidinius sapnus (ang. lucid dreams) jau kurį laiką diskutuoja mokslininkai.

Jeigu galėtumėte valdyti savo sapnus, ką darytumėte? Užsiaugintumėte sparnus ir skraidytumėte? Pasikalbėtumėte su Dievu? Nukeliautumėte į Senovės Romą? Pavakarieniautumėte su Marilyn Monroe? Fantazijai ribų nėra – kiekvienas renkasi tai, kas jam priimtiniau.

Sapnuose vykstantys procesai atrodo tikroviški, nepaisant įvairių fantastinių, nelogiškų elementų. Pasak liucidinius sapnus patyrusių žmonių, ten, priešingai nei įprastuose sapnuose, išgyventumėte momentą, kuriame imtumėte suvokti, kad viskas yra nerealu, o tolimesnę įvykių eigą keistumėte patys.

Tiesa, sąmoningas sapnavimas yra vertinamas gana prieštaringai . Daugeliui jis atrodo įtartinas ir siejasi su įvairiais būrimais ir panašiais dalykais, kuriais toli gražu tiki ne visi.

Tūkstančius metų siekianti istorija

Sapnai daugelyje šalių nuo senų senovės buvo neatsiejama kultūros dalis. Amerikos indėnai juos laikė portalais, per kuriuos patenkama į dvasių pasaulį. Daug aborigenų genčių sapnus siejo ir su pasaulio sukūrimu.

Sąmoningi sapnai taip pat nėra naujovė. Garsusis Aristotelis turbūt buvo pirmasis šį sapnavimo būdą įamžinęs istoriniuose šaltiniuose (tiesa, jis tuomet tik aprašė procesą, tačiau dar neturėjo pavadinimo). Taip pat žinomas ir faktas, kad jau tūkstančius metų „Sapnų jogą“ praktikuoja Tibeto budistai.

1913 m. olandų psichiatras Frederikas van Eedenas sugalvojo terminą „lucidiniai sapnai”. Jis tvirtino, kad jie gali būti 9 rūšių, įskaitant paprastus, simbolinius ir ryškius sapnus. F. van Eedenas pats įrašė kelis savo sapnus ir mintis, atsibudus po jų.

Šių laikų žmonės apie sąmoningus sapnus daugiausia sužinojo iš Stepheno LaBerge’o – Stanfordo universiteto psichofiziologo, vadovaujančio „Lucidity Institute“ (liet. „Ryškumo/šviesos institutas“). S.LaBerge‘as visą gyvenimą paskyrė lucidinių sapnų analizei ir žmonių mokymui (žinoma, už nemenkas sumas pinigų). Jo teigimu, šie sapnai gali padėti tiek kūryboje, tiek, pavyzdžiui, gedint artimo žmogaus.

Taigi kaip atrodo lucidinis sapnas? Įsivaizduokite įprastą savo sapną, kuriame vyksta nenuspėjami, nepaaiškinami dalykai, kurių tiesiog neįmanoma paaiškinti kitiems. O dabar įsivaizduokite sapną, kuriame skrendate aukštai tarp debesų. Jūs aiškiai matote žemę apačioje, jaučiate šiurpinantį odą vėją, užuodžiate gryną orą ir galvojate: „Aš sapnuoju, kad skrendu“.

ąmoningi sapnai atsitinka greitojo miego fazėje. Joje visas žmogaus kūnas, išskyrus akių vokus, yra suparalyžiuotas. Būtent akių vokai ir smegenų elektrinės veiklos tyrimai mokslininkams ir yra vienintelis būdas ištirti lucidinius sapnus, jų vyksmą ir žmogaus kūno pokyčius .

Tiesa, kol kas niekas negali pasakyti, kas tuomet vyksta smegenyse. Pasak Berklio miego laboratorijos direktoriaus dr. Matthew Walkerio, procesus greičiausiai kontroliuoja už logiką atsakinga smegenų dalis. Įprastai, ji „miega“ kartu su kūnu, tačiau gali būti, kad lucidiniuose sapnuose ji atsibunda, suteikdama žmogui galimybę viską suvokti logiškai.

Sąmoningų sapnų esmė – kontrolė. Jau atlikta daugybė tyrimų, kuriuose nustatyta, kad lucidinių sapnų pratimai padeda išsigydyti kankinančius košmarus, nusiraminti po traumų ir panašiai.

Dar 2011 m. Mokslininkai paskelbė, kad būtent sąmoningi sapnai gali netrukus gali pasitarnauti smegenų veiklos tyrimuose ir net sapnų skaityme.

Kaip patirti lucidinį sapną?

Labai svarbu įprasti prisiminti savo sapnus, todėl daugelis pradžioje naudoja sapnų dienoraštį. Vos atsibudę (net jeigu pabundate vidury nakties), užrašykite viską, ką atsimenate iš sapno, į sąsiuvinį. Pamažu įprasite viską atsiminti ir be užrašymo. Čia pajausite sapnų ritmą, temas ir panašiai. Tinklalapis „Howstuffworks“ siūlo tokias pratybas:

Įėjimas į lucidinį sapną (S. LaBerge’o technika). Kai atsibundate vėl užmigdami pabandykite sau įteigti, kad viską prisiminsite ir sapnuodami. Pabandykite įsivaizduoti save prieš tai buvusiame sapne ir ieškokite ženklų, kad jau ne bandote užmigti, o sapnuojate. Pavyzdžiui, jeigu skrendate, vadinasi, sapnuojate (S.LaBerge’as tai vadina „sapnų ženklais“). Tęskite vizualizaciją, tačiau nuolat priminkite sau, kad miegate.

Dar vienas metodas susijęs su snauduliu. Atsikelkite sau neįprastai anksti, pabūkite pusę valandos ir vėl užmikite. Toks trukdymas pašalins ribą tarp miego ir pabudimo.

Realybės testavimas. Visą dieną priminkite sau, kad nemiegate. Šis metodas susietas su budizmu: kuo geriau pažinsite realybę, tuo geriau atskirsite ją nuo fantazijos. Pamažu suprasite, kad realybėje viskas yra logiška, o sapnuose – vieno logiško kelio nėra.

Savęs pažinimas. Dieną bent kelis kartus įdėmiai pažiūrėkite į savo rankas, tuomet – į atvaizdą veidrodyje. Po kiek laiko sapne „įprasite“ pakelti rankas ir į jas pažiūrėti arba pamatyti save veidrodyje. Tiesa, neišsigąskite, sapnuose atrodysite gerokai kitaip negu realybėje.

Svarbu žinoti savo ribas

Paulius N. lucidinius sapnus praktikuoja jau 3 metus ir sutiko atsakyti į keletą diena.lt klausimų.

Kaip susidomėjai sąmoningais sapnais?

Kažkur internete perskaičiau apie tai straipsnį. Aišku, kad viskas atrodė kiek juokinga ir neįmanoma. Pagalvojau, kad šiaip žurnalistai neturi apie ką rašyti ir nusprendė taip pasijuokti iš žmogaus. Bet „užsikabinau“ ir ėmiau domėtis, turbūt vien tik todėl, kad maža mano dalis tikėjo, o kita sakė: „Ne, nesąmonė“. Taigi ėmiau daryti pratimus.

Kokią techniką naudojai?

Išbandžiau daug technikų. Gal jas blogai dariau, o gal kiekvienas turi atrasti savo. Aš iki pat užmigimo stengdavausi laikyti atmerktas akis. O dienomis žiūrėdavau į savo rankas ir atvaizdą veidrodyje.

Koks buvo tavo pirmasis lucidinis sapnas?

Sėdėjau kambaryje su draugais ir kažkodėl nusprendžiau pažiūrėti į savo rankas. Jos buvo tokios keistos, o pirštai ilgi ir beformiai. Supratau, kad sapnuoju. Taigi apsižvalgiau ir pamačiau, kad esu savo kambaryje. Viskas buvo taip tikroviška: nepaklota lova, ant kėdės sudėti drabužiai, įjungtas kompiuteris ir t.t. Nuėjau prie veidrodžio, šiek tiek išsigandau, nes atvaizde buvau tarsi monstras. Bet raminau save: „Viskas gerai, tai – tik sapnas“. Tada pabudau. Galbūt iš nuostabos. Girdėjau, kad visi pirmais kartais pabunda.

Ką patartum kitiems, norintiems išbandyti lucidinius sapnus?

Reikia išmokti daryti, o tada daryti. Jeigu negalite atsiminti sapnų, jeigu dar nesijaučiate tvirti – palaukite, pasitreniruokite ilgiau, neskubėkite, nes paskui galite LABAI pasigailėti. Sapnas gali virsti tikrovišku košmaru.

Dar būtina susigalvoti sau kažkokį būdą, kaip pabusti. Aš kažkodėl patrinu akis sapne ir visada pabundu. Tai ypač padės, jeigu pajaučiate, kad prarandate kontrolę arba kažko bijote.

Gal ir nuskambės juokingai, bet niekada nesistenkite lucidinių sapnų paversti erotika ir neužsiiminėkite lytiniais santykiais. Skaičiau, kad tai gali pakenkti jūsų asmenybei. Be to, kai žinai, keik visko gali padaryti lucidiniame sapne, seksas atrodo toks… Primityvus ir nereikalingas pasirinkimas.

Ar nesulauki pašaipų dėl tokio užsiėmimo?

Visų pirma aš nepasakoju to bet kam. Visada atsiras tokių, kurie pasukios pirštu ir pavadins kvaileliu. Kažkodėl lucidiniai sapnai asocijuojasi su hipnotizuotoju Anatolijumi Kašpirovskiu ar panašiai. Bet jie nepadės nuspėti ateities ar sužinoti, kur yra dingęs žmogus.

Tiesiog žaidimas su pasąmone, kuris yra visiškai netikras ir kurį reikia išmokti (kaip ir bet kurį kitą žaidimą). Aš kartais pagalvoju, kad tai – tarsi svajojimas arba filmas, kurį tu pats režisuoji – viskas priklauso nuo fantazijos ir norų.

KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!

Stebuklingoji Dievo lazda

Biblijoje aprašyta nemažai stebuklų. Pavyzdžiui paslaptingoji Mozės lazda, kurią jam įteikė pats Dievas. Šios lazdos pagalba buvo galima vandenį paversti vynu ar sukelti krušą. Įdomu tai, kad dabartiniu metu kai kurie aprašyti stebuklai gali būti moksliškai paaiškinami. Gal lazda buvo viso labo tik prietaisas, tiesa, toks tobulas, kad netgi mūsų laikais dar neįmanoma tokio sukurti?

Stebuklingoji Dievo lazda pirmą kartą paminėta Penkiaknygėje, kurią parašė pranašas Mozė pagal Dievo patarimą ar įsakymą: „Ir tarė Dievas Mozei: parašyk knygą šiam dalykui atminti”. Yra manoma, kad knygoje aprašyti įvykiai vyko XV amžiuje prieš mūsų erą.

Kas toks tas Mozė? Jis gimė Egipte, kuriame daugelį metų prieš aprašomus įvykius prieglaudą rado žydai, kurie ten buvo paversti vergais. Kartą Mozė buvo liudininku to, kad egiptietis muša jo tautiečius. Jis užmušė skriaudiką, todėl buvo priverstas bėgti iš Egipto į Medianą, kur vedė jį priglaudusio žmogaus dukrą, su kuria susilaukė sūnaus.

Tuo metu žydai Egipte ir toliau buvo skriaudžiami, todėl jie „vaitojo ir stenėjo”, skųsdamiesi savo likimu, kol vieną kartą Dievas juos išgirdo. Ir štai Dievas pasirodė Mozei ir liepė jam išvesti žydus iš Egipto į „gerą ir plačią žemę, kur teka pienas ir medus”. Iš savo pusės Dievas pažadėjo palaikymą ir pagalbą.

Vien jau tame, kaip Dievas pasirodė prieš Mozę, galima matyti hipotezės, kad Dievas buvo aukšto išsivystymo lygio civilizacijos atstovas, patvirtinimą. Dievas turėjo įvairių techninių įrengimų, kurie senovės žmonėms atrodė stebuklingi.

Dievas ir jo angelas Mozei pasirodė stebuklingu būdu: „Ir išėjo Dievas iš ugnies apimto dygliuoto krūmo. Ir pamatė jis, kad krūmas dega ugnyje, tačiau nesudega. Mozė tarė: eisiu ir pažiūrėsiu šį nepaprastą reiškinį, kodėl krūmas nesudega”.

Gali būti, kad XV amžiuje prieš mūsų erą gyvenusiam žmogui ryški šviesa, nuo kurios neužsidega krūmai, galėjo atrodyti stebuklinga, tačiau mūsų dienomis mes tokią šviesą matome visur. Netgi keliaujant į gamtą galima su savimi pasiimti elementais maitinamą žibintuvėlį, kuris ryškiai apšvies šalia esančius augalus. Tačiau, sprendžiant pagal viską, civilizacija, kuriai priklausė Dievas, buvo žymiai labiau išvystyta, nei mūsų dabartinė civilizacija. Mums dar nepavyko pasiekti anos civilizacijos lygio – tuo mes greitai įsitikinsime.

Faraono gyvatė

Taigi, Mozė sutiko išvesti žydus iš Egipto, juo labiau, kad Dievas jam turėjo padėti. Siekiant įbauginti egiptiečius ir norint, kad gentainiai patikėtų Moze, Dievas jam įteikė stebuklingą lazdą, kurios pagalba buvo galimą vandenį paversti krauju. Lazda turėjo dar vieną nepaprastą savybę – ji galėjo pavirsti gyvate.

Nors tai atrodo kaip fantastika, tačiau išnagrinėkime šiuos stebuklus. Dabartiniu metu vos ne kiekvienas moksleivis gali paversti vandenį „krauju”, t.y. į jį labai panašiu skysčiu. Pakanka geležies chloridą sumaišyti su kalio rodanitu. Lygiai taip pat nesunku „kraują” vėl paversti vandeniu, įmaišant į jį natrio fluorido. Tai gana nesudėtingi cheminiai bandymai, kuriuos kartais panaudoja fokusininkai.

Pavirtimas gyvate – irgi labai įdomi, tačiau visiškai įprastinė cheminė reakcija. Reikia paimti gabaliuką gyvsidabrio ar kalcio rodanito ir jį pakaitinti – rodanitas labai greitai ims skaidytis, pavirsdamas vingiuojančia ir judančia karšta mase, kuri savo forma primena gyvatę. Beje, šis bandymas taip ir vadinasi – „faraono gyvatė”. Norintys jį pamatyti gali tai nesunkiai padaryti – reikia tik pasinaudoti interneto galimybėmis…

Dešimt egiptiečių nelaimių

Galima tvirtai teigti, kad kartais mistiški stebuklai yra paprasčiausios cheminės reakcijos. Tačiau Mozės lazda, greičiausiai, buvo labai sudėtingas mechanizmas. Visi aprašyti fokusai turi ryšį su šiuo mechanizmu, panašiai kaip pirmasis Aleksandro Belo sukonstruotas telefonas su šiuolaikiniais mobiliais telefonais.

Patys pasvarstykite: Mozės lazda galėjo dieną paversti naktimi, užsiundyti didžiulius skėrių pulkus, sukelti nepaprastai stiprią krušą. Pakanka paskaityti apie dešimt egiptiečių nelaimių, kurios buvo skirtos tam, kad būtų išgąsdinti egiptiečiai ir jų faraonas.

Mažesnis už atomą

Kaip veikė stebuklinga lazda, kas ji iš tiesų buvo? Kaip Dievo lazda galėjo vienas medžiagas paversti kitomis? Pabandykime tai išsiaiškinti. Kaip žinome dar iš mokyklos laikų, medžiagos sudėtis priklauso nuo atomo branduolio krūvio. Būtent pagal šį principą išdėstyti elementai Mendelejevo lentelėje. Jeigu pavyktų pakeisti branduolio krūvį, tai pati medžiaga taptų visiškai kita.

Įdomu tai, kad XX amžiuje buvo vykdomi bandymai, kurių metu mokslininkai stengėsi pakeisti medžiagos struktūrą. Per šiuos bandymus netgi pavyko sukurti dirbtinį auksą – buvo neutronais bombarduojami gyvsidabrio ir švino branduoliai. Tačiau toks aukso gavimo būdas pasirodė esąs žymiai brangesnis už aukso kasimą, todėl pramonėje šis išradimas nebuvo pradėtas naudoti.

Negalima atmesti teiginio, kad ateityje bus sukurtas žymiai paprastesnis būdas keisti medžiagas. Šiuo metu aktyviai tiriamos daugybė hipotetinių dalelių – geidžinas, čardžinas, gliuinas, gravitinas, higsingas.

KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!

Vudu magija

Kalbos apie užkeikimus, juodąją magiją, adata persmeigtas lėles ir ant savo kūno griaučius išsitatuiravusius žynius mūsų sąmonėje iš karto siejasi su tuo, ką įsivaizduojame esant vudu magija. Iš Holivudo filmų, fantastinės literatūros ir komiksų žmonės susidaro įspūdį, kad vudu — tai paslaptinga, pikta linkinti religija, kilusi iš Afrikos glūdumos. Dauguma tiki, kad praktikuojant vudu galima numarinti nepageidaujamus žmones arba juos prikelti, pirmiau zombiais pavertus mirusiųjų palaikus. Tačiau tie, kurie užsiiminėja vudu, teigia, kad visi šie gandai ir mitai yra gerokai perdėti —jie kyla iš nežinojimo ir perdėtos baimės. Pasak jų, vudu yra taiki religija, savo principais labai panaši į katalikybę ir niekam negalinti kelti baimės.

Vudu, dar žinoma kaip vodan, vodun, vūdū ar Sevi Loa, atsirado vakarų Afrikos valstybėse — Nigerijoje, Benine ir Toge. Pats žodis Vudu yra senovės afrikiečių žodis ir reiškia Didžiąją Dvasią. Jos amžius skaičiuojamas tūkstantmečiais. Pirmą kartą civilizuotas pasaulis apie vudu sužinojo XVI a., kai vergų prekeiviai pradėjo grobti afrikiečius ir gabenti juos dirbti į Vest Indiją. Į salyną atgabenti vergai būdavo prievarta verčiami priimti katalikų tikėjimą. Kadangi beveik jokių sąlygų praktikuoti naująjį tikėjimą niekas nesudarydavo, dauguma po kurio laiko grįždavo prie savo senųjų tradicijų.

Ši religija rėmėsi mintimi apie vieną aukščiausiąjį Dievą. Jam pavaldžios Loa, arba dvasios, primenančios krikščionišką mokymą apie šventuosius globėjus. Kiekviena loa „atsakinga” už tam tikrą gyvenimo sritį ir turi tam tikrų specifinių savybių. Tarkime, jeigu valstietis susirūpinęs dėl savo derliaus, jis savo maldomis kreipiasi į loa, vardu Zaka, žemdirbystės dvasią. Nepaisant visų panašumų tarp vudu ir katalikybės, Prancūzijos ir Ispanijos dvasininkai nenorėjo pripažinti, kad šie vergais paversti laukiniai gali turėti savo religiją. Baiminantis, kad jie garbina velnią, vudu buvo uždraustas, o iš vergų vadų ir žynių kankinant buvo išgaunami prisipažinimai, jog jų ritualai esantys susiję su piktosiomis dvasiomis.

Tačiau vudu religija neišnyko. Ji buvo išpažįstama slaptai, ypač Haityje. Ilgainiui vergų palikuonims pasklidus po Karibų jūros salas ši tikyba netgi perėmė kai kuriuos katalikybės bruožus. Vest Indijos darbininkų tikėjimas susimaišė su vudu ritualais, atliekamais Amerikos pietus atvežtų vergų. Galiausiai Naujajame Orleane, kur susipynė Prancūzijos, Ispanijos ir Afrikos kultūros, susiformavo religinis vudu centras. Mūsų dienomis 15 proc. Naujojo Orleano gyventojų praktikuoja vudu. Pasaulyje vudu išpažinėjų yra 60 mln. 1996 m. vudu tapo oficialia Benino religija. Vis dėlto vudu ritualus gaubia daug paslapčių ir baimę keliančių ritualų.

Vudu šventykla vadinama hunfuru, vyriausiasis žynys, vadovaujantis ritualui, vadinamas hunganu, o žynė moteris — mambo. Šventyklos centre yra vieta, iš kurios bendraujama su dvasiomis, ir puošnus altorius. Prieš ritualą vyksta puota, o ant šventyklos grindų išpiešiamas simbolis tos dvasios, kuriai bus meldžiamasi. Ritualas prasideda šokiais ir giesmėmis, kuriuos lydi tarškynės apeiginių būgnų, vadinamųjų tambulų, garsai. Kalbama, kad į kurį nors iš šokėjų įsikūnija Loa. Tada šokėjas pasiekia transo būseną ir pradeda elgtis taip, tarsi pats būtų Loa. Aukojamas gyvūnas, paprastai viščiukas, ožka, avis arba šuo, jo kraujas nulašinamas ir skiriamas Loa alkiui numalšinti.

Vis dėlto nors šios apeigos ir ritualai atliekami gerais tikslais — prašant užtarimo ir pagalbos, — ši religija turi ir ne tokių gerų aspektų. Kaplatai ir bokorsai, kurie užsiima juodąja vudu magija, užtraukia prakeiksmus ir smaigsto adatomis Vudu lėles, kad sukeltų žmonėms skausmo ir kančių. Tačiau tokiais tikslais vudu naudojama labai retai. Šios religijos išpažinėjai teigia, kad ji padeda geriau suprasti žmogų ir pasaulį. Netgi sutikdami, kad kai kurie vudu ritualai gali pasirodyti kiek keistoki, ar galėtume tvirtinti, kad jie labai jau skiriasi nuo Evangelijose aprašytųjų arba ankstyvosios krikščionybės apeigų? Norint atskleisti šią tiesą, kaip ir daugelį kitų žmonijos paslapčių, reikia bent truputėlio pakantumo ir supratimo.

KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!