Fantastiškos būtybės

Gamta žmonėms visada buvo paslaptis. Nuo legendinių dievų perkūnų iki šių dienų žemės drebėjimų ir katastrofų gamtos reiškiniai įkūnijo mūsų supratimo ir mūsų galių ribas, primindami mums tą kuklų vaidmenį, kurį atliekame pasaulyje. Rūšių klasifikavimas ir technologijos vystymasis sušvelnino tą prosenelių gamtinės aplinkos baimę ir sukūrė iliuziją, kad gamtą galime valdyti ir net priversti ją mums tarnauti.

Vis dėlto, atėjus tam tikram laikui, pati gamta pasirūpina tą iliuziją nuvainikuoti. Didžiausios mus supančio pasaulio mįslės ir toliau lieka neįmintos. Ir jos tyrinėjimus greitai paklupdo tai, kas paslaptinga, ir tai, kas nesukontroliuojama.

Per ilgus amžius mūsų civilizacija šiame nepaprastame pasaulyje nubrėžė ribą tarp to, kas priklauso angelams, ir to, kas priklauso demonams. Visa tai, kas yra malonu, buvo priskirta angelams, kurie, Cestertono žodžiais, „gali skraidyti, nes patys yra lengvi kaip debesys”.

Iš tikrųjų angelų pasaulis vėl tampa madingu galbūt todėl, kad mes būtinai turime tikėti aukščiausiaja būtybe, kuri mus globoja, ir nebus nieko keista, jei anksčiau ar vėliau pasirodys serafimai, kerubinai, angelai ir arkangelai, kad pasipriešintų toms nepaprastoms būtybėms, kurios visada turėjo piktavališką charakterį ir buvo laikomos velnio pasireiškimu.
Viduramžiais buvo tikima, kad jūras supa bedugnės, kuriose gyvena drakonai ir milžiniškos pabaisos. Keliautojai, kurie išdrįsdavo nukeliauti toliau negu jų pažįstamas pasaulis, galėdavo sutikti stulbinančius padarus, tokius kaip vienaakiai žmonės ir kalbantys medžiai. Pasakojimai apie tas keliones daugiausia buvo grindžiami antikos legendomis ir žmonių fantazija. Vis dėlto kai kurie iš tų fantastinių padarų šiandien yra tokie pat realūs kaip ir tuo metu.
Nereikia nei keliauti į pasaulio kraštą, nei pasinerti į vandenyno gelmes, kad, kaip rodo atsitiktiniai daugelio biologijos mėgėjų atradimai, sutiktume gyvas neįmanomas klasifikuoti būtybes.

                                      KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!