Galimi katastrofų scenarijai Žemėje

Pasauliniame ekonomikos forume, buvo pristatytas 2013 metų globalių nelaimių raportas, kuriame buvo pristatytos galimos, globalios stichinės nelaimės, kurios gali užklupti Žemę. Buvo kalbama apie pasaulinis šiltnamio efektas, naudingų iškasenų išnaudojimą, bei gamtos stichinės nelaimės. Raporte kalbama nuo supervulkanų, iki asteroidų pavojų Žemei.

Pasaulio pabaiga dėl ugnikalnių

Prieš šimta tūkstančių metų Mauna Loa vulkanas esantis Havajuose atskilo ir nuošliauža nugarmėjo į vandenį su tokia galia, jog tai sukėlė milžinišką mega-cunamio bangą kurios aukštis buvo su lyg Eifelio bokštu. Ši banga nušlavė viską kas pasitaikė jos kelyje. Tai ne vienintelis toks atvejis Žemės istorijoje. Per pastaruosius 40 000 metų žemėje tai įvyko bent 10 kartų. Kiekviena tokia nuošliauža sukeldavo bangas nuo dešimties iki šimto metrų. Mokslininkų paskaičiuota, kad per 40 000 metų į Atlanto vandenyną yra nugarmėję apie 100 kubinių kilometrų uolienų. Kada tai pasikartos, rytoj, o gal po 10 000 metų, nėra aišku, bet, kad tai nutiks ir vėl, egzistuoja 100 procentų tikimybė.

Žemė šiuo metu yra vulkanų aktyvumo viduryje. Per paskutinius 13,5 mln metų Žemėje išsiveržė ne mažiau kaip 19 galingų vulkanų, kurių kiekvienas į atmosferą išmetė tūkstančius kubinių kilometrų grunto (vieno tokio išsiveržimo užtenka, kad padengtų atmosferą nepermatomu dulkių sluoksniu ir pastūmėtų Žemę į atominę žiemą). Vienas tokių pavojingų super ugnikalnių yra Toba (Indonezija). Prieš 740 000 metų jis išsiveržė su tokiu galingumu, kad mokslininkai mano, jog dėl jo kaltės Žemėje populiacija sumažėjo iki 10 000 gyventojų. Mokslininkų skaičiavimais egzistuoja 1 procento tikimybė, kad jis vėl išsiverš per ateinančius 460–7200 metų.

Keturi, patys pavojingiausi super ugnikalniai Žemėje yra jau aprašytas Toba, Campi Flegrei (Italija), Jeloustouno (JAV), Taupo (Naujoji Zelandija). Visi šie super ugnikalniai yra stebimi mokslininkų ypač kruopščiai, bet yra per ne lyg sunku apskaičiuoti ir pasakyti, kada jie gali išsiveržti. “Jei situacija pablogės, mes gausime įspėjamuosius pranešimus iš mūsų stočių apraizgiusių ugnikalnius. Įspėjantys pranešimai gali ateiti prieš valanda iki katastrofos, prieš diena, gal prieš mėnesį, bet mes niekada nežinosime kokio masto katastrofa bus. Jei super ugnikalniai išsiveržtų visa savo galia tai jau nebebūtų iš ties svarbu. Žmoniją ištiktu atominė žiema ir mūsų populiacija taip sumažėtų, kad ko gero jai pasibaigus mes grįžtumėme atgal į akmens amžių” – sakė profesorius, vulkanologas Shan de Silva.

Išnykimas dėl virusų

Nors virusai ir bakterijos yra taip pat pavojingos žmogaus egzistavimui šioje planetoje, tačiau tikra mirties mašina yra grybai. Iš visų tirtų ir stebėtų ligų proveržių pasaulyje – grybai padarė didžiausią žalą. Jie kalti dėl 70 procentų visų pasaulyje išnykusių gyvybės rūšių. Dabar jie kelia grėsmę varliagyviams, Šikšnosparniams, bitėms. Airijos bulvių badas 1840-ais metasi parodė, kokie jie pavojingi gali būti. Phytophthora infestans (organizmas priskiriamas grybų klasei) nušlavė tris ketvirtadalius visų Airijos bulvių laukų. Iš bado mirė daugiau kaip vienas milijonas airių.

Bulvių amaras pavadinimu 13-A2 yra labai pavojingas ir vis dar kelia grėsmę bulvių laukams. Jis paplitęs Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Visame pasaulyje Phytophthora infestans sukelia didelius metinius nuostolius. 2009 metais organizmo sukelti nuostoliai siekė 6,7 milijardo dolerių.

Augalų patologė iš Oksfordo universiteto Sara Gurr, paskaičiavo, kad nutikus stipresniam organizmo proveržiui, pasaulyje liktu apie 1,3 milijardo žmonių be maisto šaltinio. Kiti ankštiniai augalai taip pat susiduria su įvairiomis ligomis ir virusais kaip antai ryžių sprogimas (Magnaporthe oryzae), kukurūzų kūlėmis (Ustilago maydis), sojų rūdys (Phakopsora pachyrhizi) ir kviečių kamienų rūdys (Puccinia graminis). kai kuriose Afrikos dalyse, kviečių kamienų rūdys sumažino derlių 80 procentų.

“Jei visi kontinentai patirtų ligų proveržį, ankštinių kultūrų derliaus sumažėtų tiek, kad 60 procentų viso pasaulio žmonių imtu badauti. Tai apokalipsės teorijos, bet jos visai tikėtinos” – sakė profesorė Sara Gurr. David Hughes, Pensilvanijos valstybinio universiteto zoologijos centro vedėjas pridūrė, kad teroristai gali pasinaudoti tuo ir užkrėsti svarbius agro kultūros augalus taip pakenkdami ne tik mums, bet ir sau.

Mokslininkai mano, kad egzistuoja nuo 1,5 mln iki 5 mln skirtingų grybelinių virusų pasaulyje. Tačiau dauguma jų dar nėra atrasti. Kol kas identifikuota tik apie 100 000 jų.

Mirtis iš viršaus

Dangus turi daugybe grėsmių mūsų planetai. Saulės magnetinės audros gali sugadinti elektros tranzistorius esančius Žemėje, taip mus gražindamos į akmens amžių. 1859 metais magnetinė audra sugadino telegrafo stulpus. Šiandien jos išveda iš rikiuotės mūsų palydovus. 774 metais Žemę užklupo neregėto masto magnetinė audra atkeliavusi iš Saulės. “Jei tokia audra ateitų rytoj, ji sunaikintų visus mūsų elektros perdavimo prietaisus. Nustotų veikti elektrinės. Kiltu chaosas ir panika. Tokia magnetinė audra mus gražintu atgal 150 metų, kuomet žmonės gyveno žvakių šviesoje ir nebuvo jokios pramonės. Nebūtų įmanoma greitai, net ištaisyti audros sukeltus padarinius. Visi elektros perdavimo kebeliai, tranzistoriai nebeveiktų. Tektu iš naujo juos gaminti, bet kaip mes juos pagamintumėme jei nebūtų elektros? Tektu grįžti ten, nuo ko mes pradėjome. Viską kurti nuo pradžių” – sakė astrofizikas Brajanas Thomas.

Kitas pavojingas reiškinys galintis pražudyti Žemę yra milžiniška kometa ar asteroidas.  Prieš 65 mln metų 10 km pločio asteroidas trenkėsi į Žemę taip išnaikindamas beveik visą gyvybę joje. Maždaug 2 km skersmens asteroidai  vieną ar du kartus nukrenta į Žemę kas 1 milijoną metų. Astronomai visą laiką seka ir ieško naujų asteroidų kurie gali būti pavojingi mums.

Taigi, žmonija yra pastovioje kovoje su išlikimu. Gamtos stichijų mes negalime suvaldyti taip, kaip galėtumėme padaryti su karais ir tautų tarpusavio naikinimais. Jei super ugnikalnis norės išsiveržti – jis ir išsiverš, o mūsų technologinės žinios nuo to neapsaugos ir niekuo nepadės. Žinoma tai gali nutikti  po 10 000 metų, tačiau gali ir rytoj. Žmonija visą laiką žaidžią žaidimą su savo likimu, kurį ji vis vien kažkada pralaimės.

KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!