Gizos piramidės

Senovės egiptiečiai tikėjo, kad po mirties siela, arba dvasia, nemiršta, o savo gyvenimą tęsia kitame pasaulyje. Todėl savo karalius — faraonus, kuriuos laikė dievais Žemėje, laidojo kartu su brangenybėmis ir kitais daiktais, turinčiais garantuoti jiems prabangų gyvenimą po mirties. Faraonų palaikus balzamuodavo, kad virstų mumijomis ir išliktų, nors ir koks likimas jiems būtų skirtas. Galiausiai, norėdami pabrėžti mirusiojo svarbą ir padėti jiems įžengti į kitą pasaulį danguje, statydavo jiems įspūdingas kapavietes.
Patys garsiausi ir paslaptingiausi iš šių statinių yra Egipto piramidės, o iš jų pati mistiškiausia — Didžioji Cheopso piramidė Gizoje. Daugelis žmonių kelia klausimą, ar tai tėra tegu ir įspūdinga, tačiau viso labo tik paprasta kapavietė, ar tai statinys, slepiantis didžiąsias civilizacijos paslaptis.

Piramidės buvo pastatytos tarp 2800 ir 2200 m. pr. Kr. Pirmąją pastatė karalius Džoseris Sakaroje, netoli Memfio. Nepaisant to, kad statinį sudaro šešios pakopos, o jis pats netaisyklingos piramidės formos, šis statinys buvo pirmasis, specialiai skirtas karaliaus palaikams ir jo brangenybėms saugoti. Vėlesniais amžiais tris piramides sau pasistatydino karalius faraonas Snofrus. Viena, esanti Medume, vadinama Netikrąja piramide, nes įpusėjus darbams ir išaiškėjus, kad jos konstrukcija yra per silpna, buvo apleista. Kita, Dahšure esanti piramidė, žinoma Pasvirusiosios vardu, mat dėl projektavimo klaidų ją pastačius teko sumažinti kraštų nuolydį. Dar kita, vadinama Šiaurine Snofraus piramide, buvo pastatyta šalia Pasvirusiosios ir yra laikoma pirmąja tikra piramide.
Tačiau pats įspūdingiausias statinys buvo pastatytas apie 2500-uosius metus pr. Kr. faraonui Cheopsui Gizos apylinkėse, dešimt mylių į pietus nuo miesto, kurį dabar vadiname Kairu. Remiantis skaičiavimais, 481 pėdų aukščio Didžiąją piramidę rankomis statė 4000 statybininkų ir dešimtys tūkstančių pagalbinių darbininkų. Manoma, kad dviem su puse milijono kalkakmenio blokų, kurių bendras svoris — šeši milijonai tonų, paruošti ir pastatyti į vietas prireikė 30 metų. Piramidės pagrindas užima tik šiek tiek daugiau kaip 30 akrų plotą. Kaip matyti, Cheopso piramidės statybai buvo skiriamas nepaprastas dėmesys. Vėliau netoliese pastatytos piramidės faraonams Chefrenui ir Mikerinui kokybe Cheopso piramidei neprilygsta.
Su Didžiosios piramidės architektūra susiję daug stulbinamų paslapčių. Vienos dešimtosios laipsnio tikslumu jos šoninės kraštinės atsuktos į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus. Piramidės pagrindą sudaro beveik taisyklingas kvadratas: paklaida — vos septyni coliai, o perimetro paklaida tėra viso labo iki vieno colio. Skirtingai nuo kitų piramidžių, šioje yra daugybė patalpų bei koridorių ir platus 345 pėdų ilgio kylantis pasažas, vedantis tiksliai į šiaurę.
Visuotinai manyta, kad piramidė buvo pastatyta kaip paminklas, kuriame palaidoti faraono Cheopso palaikai ir turtai, tačiau kalifas Abdula al Mamunas, pirmasis įėjęs į vidų 820 m. po Kr., nieko tokio neaptiko. Al Mamunas rado karališkąją salę, tačiau įėjimas į ją buvo užverstas trimis milžiniškais akmens luitais. Nuvertę akmenis grupė žmonių įėjo į salę, tačiau joje rado tik tuščią akmeninį sarkofagą.

Jeigu mūsų daroma prielaida dėl piramidės paskirties teisinga, tai iki šiol lieka mįslė, kas gi atsitiko su piramide ją pastačius? Neradus statinio viduje jokių laidojimo pėdsakų buvo sukurta daugybė fantastiškiausių teorijų. Vieni mano, kad ją pastatė pats Dievas ir kad tai esanti akmeninė Biblijos versija arba kad piramidėje esančios nuorodos į praeities, dabarties ir ateities įvykius. Šios teorijos šalininkai teigia, kad įvairūs koridoriai simbolizuoja istorines laiko linijas, o jų susikirtimai reiškia išsikirtinės reikšmės įvykius. Manoma, kad čia pažymėtas Kristaus gimimas ir abu pasauliniai karai. Kai kurie mokslininkai — šios teorijos šalininkai — teigė, kad šios linijos rodančios antrąjį Kristaus atėjimą 1881-aisiais ir pasaulio pabaigą 1953-iaisiais. Kiti, remdamiesi matematiniais Didžiosios piramidės tyrimais, teigia, kad jos statytojai žinoję tikrąją dydžio pi vertę ir kad pati piramidė buvusi pastatyta naudojantis „šventuoju coliu” kaip mato vienetu.
Praėjusio amžiaus pabaigoje buvo sukurta plačiai paplitusi teorija, esą Didžiąją piramidę pastatė ateiviai. Pagal šią teoriją ateiviai sukūrė žmoniją ir pastatė piramidę — nusileidimo orientyrą, praversiantį kito vizito į Žemę metu. Dar viena išplitusi teorija — vadinamoji Oriono teorija. Jos autoriai — Robertas Bovalis ir Adrianas Gilbertas. Jie įsitikinę, kad Gizos piramidės simbolizuoja tris Oriono ūko žvaigždes. Spėjama, kad Didžiosios piramidės viduje rasti ženklai atitinka statybos metu buvusį svarbiausių dangaus kūnų išsidėstymą. Oriono teorija teigia, kad senovės egiptiečiai yra tiesioginiai ateivių palikuonys, perėmę dalį savo protėvių žinių. Jų kapuose paliktų svarbių ženklų paskirtis buvusi padėti mirusiųjų sieloms rasti kelią ten, iš kur jie kadaise atėję.
Dauguma tokių senovės atsronautų teorijų teigia, kad piramidės turėjusios būti pastatytos ne prieš 5000, kaip mano istorikai, bet maždaug prieš 10 000 metų. Pasak dar kitų teorijų, senovės rasė buvusi ne ateiviai, o iki mūsų dienų neišlikusi civilizacija. Rašytojas Edgaras Keisas buvo įsitikinęs, kad piramides pastatė atvykėliai iš Atlantidos maždaug 10 000 metų pr. Kr. Tačiau jis apsiriko darydamas prielaidą, kad Atlantidos žmonės piramidės konstrukcijoje pažymėjo antrąjį Kristaus atėjimą 1998-aisiais. Yra teorijų, teigiančių, kad mokslininkai klysta nustatydami piramidžių chronologiją. Pasak vienos iš tokių teorijų šalininkų, statybos kokybė ilgainiui ne gerėjo, o prastėjo, nes senovės rasės turėtos žinios buvo pamažu prarandamos.
Nepaisant to, kad Didžioji piramidė ištyrinėta kruopščiau negu kuris nors kitas statinys Egipte, čia padaroma vis naujų atradimų. 1954 m. aptikta iki tol nežinoma slapta patalpa, kurioje buvo 140 pėdų ilgio iš kedro išskaptuota valtis. Galimas daiktas, ja karalius turėjęs keliauti savo pomirtinėje kelionėje. Prieš keletą metų piramidė tyrinėta naudojant kosminę įrangą ir nuotolinio valdymo zondus. NASA atsisakymas paskelbti kosminio palydovo užfiksuotus duomenis ir nesėkmingos Egipto vyriausybės pastangos atlikti išsamesnius tyrimus tik dar labiau paskatino paslaptingų teorijų ir pasakojimų apie čia saugomas paslaptis kūrimą. Didžiosios Gizos piramidės paslaptis mūsų dienų žmonijai tokia pat neaiški kaip ir kalifui Abdulai al Mamunui, kuris pirmasis į ją įžengė prieš daugiau kaip tūkstantį metų.


KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!