Atrodo, kad maža raudonoji nykštukė Gliese 581, skriejanti Svarstyklių žvaigždyne, niekuo neišsiskiria iš daugelio kitų kosmose esančių tokio tipo žvaigždžių. Jų už Saulės sistemos ribų tikriausiai yra daugybė. Tačiau 2005-ais metais vos ne viso pasaulio astronomai į šią nykštukę atkreipė dėmesį: pasirodė, kad aplink žvaigždę skrieja keletas planetų, iš kurių viena nepaprastai panaši į Žemę. Šios planetos atradimas tapo tikra sensacija: pagaliau po tiek metų nesėkmingų paieškų pavyko aptikti mūsų Žemės “sesę”! Ši planeta buvo pavadinta Gliese 581C, ji yra 5 kartus sunkesnė ir 1,5 karto didesnė už Žemę, o jos astronominiai metai trunka tik 13 mūsų kalendorinių parų. Tačiau ši “naujoji Žemė” skrieja aplink savo žvaigždę būtent tokiu atstumu, kur yra visos sąlygos būti vandeniui. Traukos jėga Gliese 581C yra tokia, kad mokslininkams leidžia spėti, jog planetoje egzistuoja atmosfera.
Rasta planeta buvo pradėta stebėti vienu iš pačiu galingiausiu Žemėje esančiu teleskopu, tikintis aptikti bent kokius biologinio aktyvumo pėdsakus. Nors Gliese 581 ir laikoma gana artima Saulei žvaigžde, tačiau atstumas iki jos yra didžiulis – jei kada nors Žemės gyventojai ryžtųsi kelionei į šią planetą, tai kelionė truktų 20 tūkstančių metų. Būtent dėl tokio didelio atstumo detaliau ištirti planetą yra gana sunku, tačiau mokslininkams pavyko nustatyti, kad galima Žemės antrininkė yra uolėta planeta, turinti visai panašų į Žemės paviršių. O jei Gliese 581C planetoje yra skysto vandens, kuris, kaip žinome, yra būtina sąlyga gyvybei atsirasti, tai ši kol kas mažai ištirta planeta iš karto patenka į sąrašą planetų, kur gali egzistuoti gyvybė.
Tiesa, viena aplinkybė nuo pat pradžių astronomams kėlė tam tikrų abejonių – nelabai patogi Gliese 581C padėtis savo Saulės atžvilgiu. Dėl labai trumpo periodo, per kurį ši planeta apskrieja žvaigždę, vienas šios planetos šonas nuolat būna įkaitęs. O tai reiškia, kad ten praktiškai beveik nėra jokių galimybių atsirasti gyvybei.
Tačiau visiškai neseniai, 2010 m. rudenį, netoli Gliese 581C buvo aptikta dar viena planeta, kuri žymiai labiau tinka “Žemės Nr.2″ vaidmeniui!
Tam, kad tarp planetų, skriejančių aplink Gliese 581 žvaigždę, būtų atpažinta ta tikrojo Žemės “kopija”, Kalifornijos astronomams teko sugaišti net 11 metų. Visus tuos metus mokslininkai ypač kruopščiai tyrė raudonosios nykštukės spektrinio spinduliavimo pokyčius, kol įsitikino, kad aplink žvaigždę iš tiesų skrieja dar viena planeta, visais savo parametrais nepaprastai panaši į Žemę. Vienas iš šios planetos atradėjų profesorius Stivenas Vogtas savo žmonos garbei ją pavadino “Zarminos pasauliu”, nors oficialiai šiai planetai buvo suteiktas Gliese 581G pavadinimas.
Ši naujai atrasta planeta nuo savo žvaigždės nutolusi 14 milijonų km, aplink žvaigždę apskrieja per 37 Žemės paras. Ši planeta už Žemę didesnė 2 kartus ir sunkesnė 3-4 kartus, o jos buvimo vieta, kaip ir Gliese 581C atveju, visai pagrįstai leidžia mokslininkams tikėtis, kad joje yra skysto vandens ir gyvybei tinkama atmosfera.
Gliese 581G į savo žvaigždę taip pat yra atsisukusi viena puse, todėl apšviestoje pusėje yra labai karšta, o šešėlinėje pusėje spaudžia didžiulis speigas. Tačiau, kaip paskaičiavo mokslininkai, šių dviejų zonų sandūroje yra rajonai, kur yra pastovi ir beveik tinkanti žemiečiams temperatūra – nuo -31°C iki -12°C. Šioje tarpinėje zonoje tarp dienos ir nakties visada yra prietema, tačiau sąlygos visiškai pakenčiamos, palyginus su pragariškomis sąlygomis kitose klimatinėse planetos zonose. Be to, atsižvelgiant į “Zarminos pasaulio” dydį ir masę, astrofizikai gana tvirtai teigia, kad šioje planetoje judėti galima taip pat patogiai, kaip ir Žemėje, nes traukos jėga tolimojoje planetoje mažai kuo skiriasi nuo mums įprastos.
Atrodo, kai žemiečiams tinkama gyventi planeta pagaliau atrasta, liko tik sugalvoti, kaip ją pasiekti. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: kiekvienas naujas atradimas turi tiek savo šalininkų, tiek priešininkų. Praėjus vos 2 savaitėms po to, kai amerikiečių astronomai pranešė apie naujai atrastą planetą Gliese 581G ir jos panašumą į Žemę, šveicarų mokslininkas Frančesko Pepe pareiškė, kad jo mokslinės grupės darbuotojai negali patvirtinti amerikiečių kolegų teiginius. Jiems nepavyko aptikti jokios Gliese 581G, nors buvo panaudotas ypač galingas spektrometras HARPS, sumontuotas tiesiai ant teleskopo, esančio Čilės observatorijoje. Iki šiol amerikiečiai nepateikė jokių komentarų šiuo klausimu…
Tiesa, tarp mokslininkų yra ir tokių, kurie tvirtai tiki «Zemės Nr.2» egzistavimu ir atkakliai stengiasi sugauti radijo signalus, atseit sklindančius iš Gliese 581G. Australų astronomas Ragbiras Batalas tvirtino, kad jam pavyko užfiksuoti pakankamai stiprų radijo signalą, tikrai sklindantį iš nežemiškosios civilizacijos. Signalo šaltinis randasi būtent toje Galaktikos vietoje, kur buvo aptikta Žemės antrininkė. Tačiau nei pats mokslininkas, nei kiti radijo signalų “gaudytojai” taip ir nesugebėjo pateikti objektyvių savo teiginių patvirtinimų, klausimas apie Gliese 581G planetos egzistavimą lieka atviras.
KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Komentaruose negalima keiktis, įžeidinėti, ar kitaip nepaklusti taisyklėmis!!!