Paslaptingi ateivių pagrobimai

Ateivių pagrobimai yra laikini žmogiškųjų būtybių sulaikymai, tariamai vykdomi ateivių. Jų apogėjus buvo pasiektas 1950-1970 metais, tuo metu, kai žmonės buvo patrakę dėl NSO. Vis dėlto pagrobimų pasitaiko ir dabar. Daugumoje atvejų tų įvykių pagrindiniai veikėjai vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis yra nugabenami į kosminį laivą, kur su jais atliekami medicininiai ir kitokie tyrimai ir bandymai.
Vieni kosminiame laive praleidžia keletą dienų, per kurias gali apžiūrėti kaimynines planetas arba žvaigždynus tolimame kosmose. Grįžę į žemę, jie dažnai jaučia pykinimą (jūrligę), skundžiasi ilgesiu, apetito praradimu ir depresija, o kartais ir visišku arba daliniu atminties praradimu. Šie negalavimai, kurie taip pat būdingi įvykių liudininkams, yra laikomi „mikrobangų ligos” simptomais, kurie pasireiškia dėl aukšto radiacijos lygio poveikio. Daugeliui pagrobtųjų vėliau dėl radiacijos, kuria (teoriškai), būdami kosmose jie buvo veikiami, išsivysto vėžys.
Pagrobtųjų pasakojimai dažnai būna atmetami kaip haliucinacijos ir fantazijos. Teoretikai, kurie laikosi sąmokslo teorijos, pažymi, kad įvykiai gali būti susiję su vyriausybių „montažais” siekiant nuslėpti su žmonėmis daromus nelegalius medicininius eksperimentus. Abi teorijas paremia pasakojimai, kad daugeliui pagrobtųjų atrodė, jog jų pagrobėjai ateiviai nuo pat praeito amžiaus vidurio keitė savo išvaizdą.

Praeito amžiaus šeštąjį dešimtmetį beveik visi kosminių laivų įgulų nariai buvo žalios spalvos, įtartinai panašūs į to laiko komiksuose ir kino filmuose vaizduotus marsiečius. Septintąjį dešimtmetį jie daugiausia buvo angeliškos išvaizdos blondinai, kurie kaip ir hipiai turėjo ilgus plaukus ir net avėjo sandalus. Kitą dešimtmetį buvo susiduriama su plaukuotomis, dažnai žemo ūgio būtybėmis, o dešimtąjį dešimtmetį sutinkami aukšti, liekni ir bespalviai ateiviai, kurie atitinka laikraščiuose ir žurnaluose spausdintus sukarikatūrintus stereotipus. Nors paprastai visi jie turėdavo dvi didžiules juodas akis, labai nedaugelis turėdavo nosis.
Vis dėl to yra vienas elementas, kuris padidina kai kurių pasakojimų patikimumą. Kalbama apie implantus, rastus po buvusių pagrobtų asmenų oda. Kas juos ten implantavo? Kokiu tikslu? Ar jie yra sukurti ateivių, ar pagaminti slaptose Žemės laboratorijose? Medžiagos, iš kurių paprastai jie būna pagaminti, yra retos, tačiau Žemėje jų rasti galima. Pagal sąmokslo teorijos hipotezes implantai gali reikšti, kad NSO yra tik manevras siekiant atitraukti visuomenės dėmesį ir nuslėpti medicininius ir karinius bandymus. Jie net gali būti sukurti tam, kad vėliau galėtų kontroliuoti pagrobtųjų gyvenimą.
1988 metais hipnoterapeutas Derelas Simsas ir chirurgas Rodžeris Leiras sukūrė įmonę „Sabre Enterprises”, kuri įsipareigojo rinkti iš pagrobtųjų implantus, kad įrodytų, jog kontaktai su ateiviais yra realūs. Dažniausiai implantuojama į viršutines galūnes, už akių arba nosies ertmėje. Implantai paprastai būna prijungti prie kokio nors nervo ir apgaubti membranos, matyt, kad būtų išvengta organizmo atmetimo reakcijos. Implanto branduolį sudaro silicio, geležies ir anglies lydinys. Savo ruožtu daktaras Krisas Vinteris iš Britanijos telekomo užpatentavo implantą, žinomą pavadinimu „sielų medžiotojas”, kuris implantuojamas už akies ir gali registruoti viską, ką tas asmuo mato, girdi ar užuodžia.
Tų „nežemiškųjų” implatų plitimas gali reikšti, kad imamasi šiurpių būdų masiškai kontroliuoti visuomenę. Nors tokia galimybė, atrodo, yra ištraukta iš mokslo populiarinimo filmo, bet tai nėra pirmas atvejis, kai mokslinė fantastika tampa tikrove.

KOMENTUOKITE, DALINKITĖS, TAPKITE SEKĖJAIS!!!